Šiandien Vidas Bareikis – plačiai žinomas dainų autorius ir atlikėjas, savo pasirodymus gebantis paversti pačiais tikriausiais šou, retai praeinančiais ir be plyšusių marškinėlių.
Tiesa, kad visa tai pasiektų, Vidui teko nemažai paaukoti bei visą savo vaikystę paskirti muzikai.
Nors scenoje Vidas visuomet trykšta energija, iš tėčio iki šių dienų dainininkas pripažins juokais išgirstantis ir kitokių pastebėjimų. „Jis dažnai man užmetinėja savo kartos bajerius, pavyzdžiui, „jei visi žinotų, koks tu iš tikrųjų zanūda, tai pas tave nė vienas žmogus į tas arenas neateitų“, – juokiasi Vidas Bareikis.
Abu Vido tėvai taip pat sukasi muzikos pasaulyje, tad nenuostabu, jog nuo mažiausių dienų jis ir pats tapo tam neabejingas. „Buvau jautrus. Atsimenu, kaip sėdžiu Ateities gatvės virtuvėje, kurioje per mažą televizoriuką groja orkestro muzika, ir apsižliumbiu. Mama klausdavo, kas yra, ko verki? O aš atsakydavau, kad man gaila muzikos“, – pasakojo jis.
Sulaukęs 6-erių, Vidas Bareikis pradėjo lankyti Čiurlionio menų mokyklą Vilniuje. Tiesa, čia lengva nebuvo. O ypatingai gerai dainininkas prisimena tas akimirkas, kai vietoje to, kad pasibaigus pamokoms su draugais kieme spardytų kamuolį, dar po 3-4 valandas per dieną praleisdavo prie fortepijono. „O kai baigi groti ir išeini į kiemą – viskas, kamuolys sukdavosi vienišas…“ – pasakojo jis, draugų žaidimą stebėjęs pro atvirą langą.
