Vienas žymiausių Lietuvos atlikėjų Linas Adomaitis šiemet mini 25-erius metų scenoje sukaktį.
Šia proga atlikėjas pasidalino mintimis apie savo muzikinį kelią, stilių kaitą, gausybę turėtų projektų, didžiausius pasiekimus bei gruodį vyksiantį naujausią koncertinį turą „Šviesa spindės tamsoje“.
Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, naujausias koncertinis turas, kaip ir naujausia atlikėjo daina tokiu pat pavadinimu, yra muzikanto dovana sūnui Jokūbui ir turo klausytojams, kurie ateis į pasirodymus gruodžio 22 dieną Klaipėdos „Švyturio“ ir gruodžio 27 dieną Kauno „Žalgirio“ arenoje.
Turo pasirodymų metu L. Adomaitis scena dalinsis su Naujų idėjų kameriniu orkestru NIKO bei dviem Danguolės Beinarytės vadovaujamais muzikiniais kolektyvais: KTU akademiniu choru „Jaunystė“ bei A. Kačanausko muzikos mokyklos vokaline grupe „Dangi“.
„Linas Adomaitis. 25 metai scenoje“. Koks jausmas aplanko tai išgirdus?
– Kad tai tik pradžia! (juokiasi). 25-eri metai man asocijuojasi su veržlumu. Ir žvelgdamas į nueitą muzikinį kelią visgi suvokiu, kiek daug scenų aplankyta, kiek žmonių apkabinta, kiek kartų pasinerta į orkestrų bei chorų vandenynus, kiek dainų sukurta ir kiek tarptautinių festivalių išmaišyta.
O svarbiausia, kad žvelgdamas į tą ilgą kelionę, nieko nenorėčiau keisti. Išskyrus tai, kad per anksti į amžinybę iškeliavę bičiuliai būtų čia. Todėl, ko gero, pagrindinis jausmas, kuris aplanko, galvojant apie tuos 25-erius metus – dėkingumas.
Buvai grupių „L+“, „UAB Music“, „Backpackers“ nariu ir įkūrėju, dainavai su Simona, muzikavai su orkestrais, chorais ir buvai daugybės kitų projektų dalimi. Kurį iš visų bendrų projektų atskleistum, kaip daugiausiai tavo karjerai davusį? Ir kodėl?
– Juozo Naujalio muzikos gimnazijos projektas, matyt, dar vaikystėje davė daugiausiai (šypsosi). Ten pažinau smuiką, savo sielos instrumentą, o su juo drauge ir profesionalią muziką, kuri padarė stiprią įtaką mano prisilietimui prie kūrybos, aranžavimo, prodiusavimo ar atlikimo.
Net ir mano suburtų grupių ar muzikinių projektų nariai žinojo ir žino, koks esu reiklus. „L+“ buvo pirmoji meilė, naujoko sėkmė ir daug pirmų kartų, su „UAB Music“ kaip reikiant padžiazavom, su Simona įrašėme daugybę muzikos hitų ir, žinoma, dalyvavome garsiojoje „Eurovizijoje“.
Visos šios muzikinės draugystės labai svarbios, visos patirtys neįkainojamos. Visgi geriausiai atradau save solinėje karjeroje, kur prasidėjo įspūdingi koncertiniai turai su milžiniškais orkestrais ir chorais didžiosiose arenose ar dainų šventėse.
Kaip pats apibūdintum savo kuriamos muzikos stilių?
– Čia labai geras klausimas, bet nėra paprasta į jį atsakyti, nes per visą tą laiką mano kuriama muzika keitėsi. Žanrams įtaką darė muzikinių kolektyvų sudėtys: „L+“ pradėjo nuo pop-R‘n‘B, ir mes buvome Lietuvoje vieni pirmųjų šio žanro atstovų. Duetas Linas ir Simona greta pop žanro puikiai jungė soulo muziką.
Kiek vėliau pradėjau rengti koncertinius turus su simfoniniais orkestrais ar pučiamųjų bigbendais – muzika nusidažė klasikos bei fanko stiliais. Visi šie pasikeitimai natūralūs ir reikalingi, kad muzika kvėpuotų, kad būtų įdomu joje nardyti.
Čia kaip restorane – jei visuomet užsisakytume tą patį patiekalą – taptų nuobodu, juk norisi išbandyti įvairių skonių. Jei apibendrintume – pop žanro muzika yra mano ryškiausios kūrybos dalis.
Ar galėtum išskirti didžiausią karjeros pasiekimą?
– O kas yra tas pasiekimas? Tai turbūt turėtų būti įvertinimas, tiesa? Manau, kad atlikėjui didžiausias įvertinimas yra pilnos koncertų salės. Tokio pasiekimo neatstos nei statulėlės, nei padėkos raštai ar diplomai. Todėl visada prisiminsiu 2014 metais savo didžiausią iššūkį, kuomet nutariau surengti koncertinį turą „Laiko mašina“ per Lietuvą drauge su LVSO orkestru. Džiaugiuosi, kad tada sulaukiau didžiulio kolegų palaikymo, o taip pat ir skepticizmo. Ir tikrai buvo žmonių, kurie sakė, kad „nepaeis“. Bet kažkodėl „paėjo“. Įvyko 5 anšlaginiai koncertai ir dar du papildomi koncertai pilnutėlėse salėse.
O kai Vilniuje koncerte apsilankė Jo Ekscelencija Valdas Adamkus su žmona Alma, mes visi drauge per koncerto pertrauką šnekėjome apie siekius, ryžtą ir neblėstančią energiją. Iš paties prezidento lūpų sulaukiau nepaprastai šiltų komplimentų. Man tai ypatingai daug reiškia. Kaip tada buvo gera dar kartą įsitikinti, kad reikia nebijoti, reikia rizikuoti, būtina gerbti svajones, privaloma ignoruoti demotyvuojančius žmones ir, svarbiausia, sunkiai dirbti, kad tie vaisiai būtų saldūs.
Gruodžio pabaigoje vyks tavo ilgai laukto turo koncertai Kaune ir Klaipėdoje. Papasakok plačiau?
– Turas buvo planuojamas dar prieš pandemiją ir jo pavadinimas turėjo būti „Saulės pėdomis“. Bet tada įvyko tai, ko nesitikėjome – du metus praleidome izoliacijoje su dideliais suvaržymais. Teko perkelti turą net du kartus. O užklupęs karas privertė pasinerti į apmąstymus. Labiausiai, ko dabar reikia – taikos. Kad šviesa nugalėtų tamsą. Tai, kas šiandien vyksta pasaulyje verčia permąstyti gyvenimą, santykius ir darbus, todėl ir nutarėme atnaujinti koncertinio turo tematiką, kuri būtų aktuali, kuri kvėpuotų šių dienų vertybėmis. Norime nešti žmonėms šviesą, tikėjimą, drąsą ir viltį.
Todėl nusprendėme, kad koncertinis turas, kaip ir mano naujausia daina, turėtų vadintis „Šviesa spindės tamsoje“. Jis bus apipintas metaforomis, todėl kažkas jame išgirs padėką Dievui, o kažkas linkėjimą sūnui, žmogui ar pasauliui. Kviečiu visus gruodžio gale susitikti Klaipėdoje ir Kaune.
